Stemplė yra tuščiaviduris vamzdžio formos organas. Ji jungia ryklę su skrandžiu. Ilgis - 25-30 cm, spindžio skersmuo svyruoja nuo 2cm (tuščios) iki 4cm slenkant maistui. Stemplė pereina per didiafragmą ir ties krūtininiu 11 stuburo slanksteliu pasibaigia skrandyje.

Diafragma - tai plona raumeninė plokštė sudaranti pertvarą tarp krūtinės ir pilvo ertmių. Ji turi keletą angų, pro kurias eina stemplė, kraujagyslės ir limfiniai latakai. Tarp diafragmos dalių yra trikampio formos tarpai, neturintys raumeninių skaidulų. Tai yra silpnos diafragmos vietos. Jose gali susidaryti išvaržos. Diafragma yra stipriausias kvėpavimo raumuo. Ji įtraukta ir į pilvo preso darbą (Stropus, Tamašauskas, & Paužienė, 2005).

Stemplės išvarža vadinama situacija, kada dėl įvairių priežasčių skrandžio viršutinė dalis išsikiša pro diafragmos tarpą į krūtinę.

Medicinoje išvaržos skirstomos pagal jų anatomines situacijas. Visais atvejais nukenčia apatinio stemplės rauko uždaromoji funkcija, dėl ko susidaro galimybė rūgščiam skrandžio turiniui patekti į stemplę bei sukelti jos uždegimus, erozijas, opas. Ilgai nepašalinus priežasties arba negydant didėja stemplės vėžio išsivystymo tikimybė.

Maža išvarža paprastai nesukelia didelių problemų, neturi išreikštų simptomų, dažniausiai diagnozuojamos endoskopinio tyrimo metu jį atliekant dėl kitų priežasčių. Esant didesniai išvaržai dažniausiai nukenčia uždaromoji funkcijai kas pasireiškia rėmens atsiradimu. Vaistai ir mitybos režimas paprastai būna efektingi, tačiau didesnes išvaržas tenka operuoti.

Išvaržos išsivystymo priežastys gali būti įvairios:

  • Įgimtos, kai gimstama turint didesnę difragmos angą negu paprastai
  • Diafragmos traumos
  • Diafragmos pokyčiai senstant
  • Padidėjęs pilvo vidinis slėgis, atsirandantis dėl nėštumo, nutukimo, kosulio, sunkių daiktų kilnojimo, stanginimosi tualete esant žarnyno funkciniams sutrikimams.
  • Rizika turėti stemplės išvaržą yra didesnė moterims, asmenims, turintiems antsvorio bei vyresniems nei 50 m.

Dažniausiai išvaržos diagnozuojamos atliekant endoskopinį stemplės - skrandžio ištyrimą, kada galima ne tik nustatyti išvaržos dydį bei tipą, bet ir pokyčius stemplėje. Šį tyrimą rekomenduotina atlikti, jei turite nuolatinių nerimą keliančių požymių ar simptomų būdingų stemplės išvaržai:

  • Rėmuo
  • Maisto ar skysčių atpylimas į burną
  • Skrandžio rūgšties grįžimas į stemplę (rūgšties refliuksas)
  • Rijimo pasunkėjimas
  • Krūtinės ar pilvo skausmas
  • Dusulys
  • Vėmimas krauju
  • Juodos išmatos, kurios gali reikšti kraujavimą iš virškinimo trakto

Literatūros šaltiniai:

Stropus, R., Tamašauskas, K. A., & Paužienė, N. (2005). Žmogaus anatomija. Kaunas: Vitae litera.

 

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.